Žolinės jau čia pat, o aš kraunuosi daiktus. Trauksime į Norvegiją. Norvegiją pasirinkau, nes labai magėjo išbandyti keliavimą kemperiu, o ši šalis tiesiog puiki vieta stovyklauti. Norvegijoje teisiškai įtvirtinta teisė laisvai klajoti (norvegiškai „allemannsretten”). Taip mes ir darysime. Planas nesinaudoti jokiais kempingais, o nakvoti tiesiog gamtoje. Kas gali būti geriau nei pabusti ryte, atsidaryti kemperio duris ir išvysti fjordą savo „kieme”?
Yra keletas taisyklių. Be savaime suprantamos, kad šalia gyvenamųjų namų nakvoti tiesiog nepadoru, tad geriausias sprendimas – susirasti laukinės gamtos kampelį. Po dviejų naktų reikia perkelti stovyklą ir palapines bent 50 metrų atstumu. Miškuose ir jų apylinkėse laužus kurti draudžiama nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 15 d. Geri kampeliai gerai ieškosi naudojant programėlę Park4night.
Ir patį kemperį rinkomės atitinkamai, kad būtų iki 6 metrų, nes už didesnius Norvegijoje taikomi didesni kelių ir keltų mokesčiai. Tačiau jis turėtų turėti ne tik virtuvėlę, bet ir dušą. Ką kemperiui reikėjo pirkti papildomai, tai inverterį, kad niekada nepritrūktų elektros.
Susipakavome ir leidomės į kelionę! Seniai svajojau pamatyti Norvegiją. Nupuskit dulkes nuo A-ha „Take on me” arba kam per saldu užsidėkit Mayhem ir varome į kelią su mumis.
Keli praktiniai reikalai, prieš neriant į smagiuosius. Orai Norvegijoje permainingi, todėl svarbu turėti tinkamą aprangą, nes lietus gali užklupti bet kuriuo metu. Taip pat rekomenduojama turėti šiltų drabužių, nes net vasarą gali būti vėsu, tad kroviausi tiek termo rūbus, tiek vasarinius sijonus.
Batai irgi ne paskutinėje vietoje – būtina turėti neslidžius batus. Vienas iš būdų, kad kelionė būtų malonesnė, yra naudotis yr.no orų portalu. Jis yra labai detalus ir populiarus tarp vietinių.
Norvegai turi neišspręstų klausimų su bulvėmis – jas draudžiama įsivežti. Oficiali versija teigia, kad įvežtinės veislės gali atgabenti norvegiškoms bulvėms ligų. Neoficiali versija sako, kad Norvegijos istorija ir kultūros paveldas sudėliojo dalykus taip, jog iš bulvių buvo verdamas spiritas.
Kam įdomu, paragaukite akevito – XVa. siekantį gėrimą. Tarkim, Linie Aquavit yra ypatinga akevito rūšis, kuri brandinama jūroje, keliaujant per ekvatorių ir atgal. Taip, jūs teisingai perskaitėte – šis gėrimas turi daugiau jūrmylių savo kelionių žurnale nei vidutinis turistas! Fun fact: lotyniškai aqua vitae reiškia „gyvybės vanduo”. Tą pačią reikšmę turi viskis išvertus iš galų.
Su alkoholinių gėrimų įvežimu irgi ne taip paprasta, tad turėjome susižiūrėti limitus. Apie alkoholio kvotas galite paskaityti čia
Ir dar apie Norvegijos kelių mokesčius. Užsienio transporto priemonės taip pat turi mokėti kelių mokesčius Norvegijoje. Yra dvi galimybės:
- Sudaryti vartotojo sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju ir gauti žymeklį paštu.
- Registruoti transporto priemonę EPASS24 sistemoje ir važiuoti be žymeklio.
Mes rinkomės antrąjį variantą.
AutoPASS sistema veikia per strateginėse vietose įrengtus mokesčių rinkimo punktus, kurie registruoja jūsų transporto priemonę naudodami kameras. Jūs būsite apmokestinti už atstumą, kurį nuvažiavote mokamame kelyje, arba už keltų kirtimą.
Mokėjimus galite atlikti kreditine kortele arba gauti sąskaitą faktūrą. Taip pat galite pasirinkti gauti sąskaitas elektroniniu būdu.
Ir jokiais būdais neviršykite greičio. Viršijus greitį daugiau nei 20 km/h, jūsų laukia puikus pasirinkimas: arba atsisveikinkite su 1000 eurų, arba mėgaukitės nemokamomis atostogomis už grotų. O jei neturite tūkstantinės po ranka ir nuspręsite rinktis „SPA poilsį” kalėjime, nesijaudinkite – galėsite ramiai sutvarkyti visus reikalus, nes jūsų kambarys bus paruoštas tik po kelių mėnesių.
Žinoma, Norvegijos kalėjimai – tai ne šiaip kalėjimai, o tikri penkių žvaigždučių kurortai. Vienintelis dalykas, dėl ko kaliniai gali pasiskųsti – tai kad jų žaidimų konsolė nėra pati naujausia. Įsivaizduokite, koks siaubas – žaisti su PS2, kai visi normalūs žmonės jau seniai turi PS5! Tiesiog nežmoniška! Na nežmoniška anot žinomiausio Norvegijos kalinio Breiviko. Kaip jums tokios kiaulės akys?
O dabar metas mums pasigauti keltą. Planuodama maršrutą, peržiūrėjau visus galimus uostus. Optimaliausias būdas pasiekti Norvegiją pasirodė keltas iš Ventspilio už 287 EUR. Klaipėdos ar Estijos Paldiski netiko. Datos, laiko, trukmės ir kainos pasiūlymai mums buvo priimtinesni Latvijoje. Gerai ir tai, kad atplaukiame į uostą šalia Stokholmo, tad nereikės per visą miestą grūstis.
Kelto niuansai:
- Prieš įvažiuojant į keltą, būtina užsukti į kasas. Ten jūsų nusipirktą kelto bilietą iškeis į daug mažesnių bilietėlių.
- Automobilio pasą taip pat būtina turėti. Nes jūsų kemperis irgi nori jaustis oficialiai pripažintas kaip kelionės dalyvis.
- Atvykti reikia valandą iki išvykimo.
- Automobilis paliekamas viename iš garažinių kelto aukštų, ten plaukimo metu būti negalima.
- Dujos plaukimo metu kemperyje turi būti atjungtos.
- Paskutinis kelto baras užsidaro 23 val.
- 24 val. miegojimo zonose gesinama šviesa.
Tokiems kaip mes, tik su sėdimomis vietomis, miegojimui galimi keli variantai:
- Daryti šarangę varangę tau priskirtoje kėdėje.
- Tiestis takelį šalimais ir vyniotis į miegmaišį.
- Ieškoti ramesnės vietos ant fotelių, kur galėtum ištiesti kojas.
Buvo tokių, kurie miegojo vaikų žaidimo kambaryje, tačiau ryte apsauginis dėl to nebuvo itin laimingas.
O šiaip buvo labai smagu stebėti žvaigždėtą rugpjūčio dangų kažkur viduryje Baltijos jūros ir taip pat buvo smagu pasitikti saulę kažkur Baltijos jūros viduryje. Šiuos abu dalykus smagiausia daryti nuo viršutinio denio.
Kas nustebino, tai pasienio patikra Švedijos pusėje. Buvau skaičiusi atsiliepimų, kad išvažiavus tikrina vairuotojų blaivumą, tačiau Europos Sąjungos ir Šengeno zonoje nesitikėjau klausimų apie alkoholio atsargas kemperyje.
Viskas, formalumų užteks. Kelkimės prie smagiųjų reikalų.
Pats pačiausias trolių kelias visiems 2024 metams uždarytas. Gaila. Ieškosime trolių kitur. Mažeikiuose dar pasipildome kuro atsargas, nes Latvijoje kuras 17 ct brangesnis, ir patraukiame pramankštinti kojas prie plačiausio krioklio Europoje Kuldygoje. Tada nuleidžiame saulę Ventspilio paplūdimyje ir paliekame savo baltąjį žirgą pririštą kelte.
Pusiau miegoję, pusiau ne, 8 ryto mes jau Švedijos žemėse. Pirmas darbas – kažkaip atkrapštyti akis prieš ilgą kelionę iki Norvegijos. Sukame vairą link vieno žinomiausių istorinių pastatų Švedijoje – Gripsholmo pilies. Kam sriuba, kam kava, kad grįžtume į apynormalę būseną, o tada jau galima išeiti pasivaikščioti ir sekti istorijas.
Šioje pilyje gimė Žygimantas Vaza – būsimas Krokuvos pilies padegėjas, arba kaip meiliai jį vadina, Proto Pemza, tiesiog Sigis. Tuo metu brolio įkalintas čia gyveno Jonas III ir jo žmona, Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Jogailaitė. Gimus sūnui, Kotryna uoliai ėmė jį ruošti karaliaus pareigoms, nes švietėsi perspektyvos tiek tęsti Vazų dinastiją Švedijoje, tiek bandyti laimę LDK žemėse. Antras variantas paėjo, būtų paėjęs ir pirmas, jei dėdė nebūtų atėmęs Švedijos karūnos. Va tau ir giminės.
Sukame laiko rodyklę dar toliau atgal, nes prie pilies randame runų akmenį, skirtą vikingui Ingvarui (šved. Ingvarstenen). Šis akmuo yra ypatingas dėl savo istorinio konteksto ir įrašų, susijusių su Ingvaru Tolimuoju Keliautoju (šved. Ingvar den Vittfarne), kuris buvo žinomas vikingų laikų keliautojas ir karvedys. Šie akmenys dažnai buvo statomi kaip paminklai žuvusiems kariams ir keliautojams ir panašių akmenų pribarstyta per visas vikingų žemes.
Ant akmens yra išraižytos runos, kurios pasakoja apie Ingvaro keliones ir jo žygdarbius. Ingvaras buvo žinomas dėl savo ekspedicijų į rytus, ypač į Kaspijos jūros regioną. Jo kelionės buvo aprašytos Ingvaro sagoje, kuri yra viena iš žinomiausių vikingų sagų. Šiam kartui tiek, tačiau vikingų temą mes dar paliesime besibastant po Norvegiją.
Dar vienas degalų pylimas prieš kertant Norvegijos sieną. Norvegija, kad ir turtinga šia iškastine gėrybe, tačiau kainos kolonėlėse didesnės, nei Švedijoje, kuri perka naftą iš tos pačios Norvegijos (SE kainos svyruoja aplink 1,7eur, o NO 1,8eur)