Pasidžiaugę, kad pelės nosies naktį nenugraužė, palinkėjome stiprybės universiteto studentams ir pajudėjome iš Prahos. Pirmas lankytinas objektas mūsų sąraše Franz Ferdinand rezidencija – Konopiste pilis. To paties Franz Ferdinand, kuris buvo paskutinis lašas pradėjęs Pirmąjį pasaulinį karą. Apsukome didelį ratą aplink pilį, pabaidėme apsimiegojusius fazanus apylinkėse, tačiau kaip išvengti parkavimo mokesčio neradome net ir tokį ankstyvą rytą. Taisyklės tos pačios. Susimoki 60CZK ir gali franz ferdinandintis kad ir visą dieną. Iš idėjos užtenka valandos. Buvo smagu ir vėl paturėti pilį vien sau. Povai, elniai, fontanai ir gėlynai buvo vien mūsų. Pilies griovyje gyvenančiai meškutei tai buvo per ankstyvas rytas, palikome ją ramiai snausti, o mes judėjome į kitą objektą ir ne bet kokį, o UNESCO.
Ždiar prie Sazavos miestelyje ant Zelena Hora kalvos stovi neįprastos formos bažnyčia. Legenda pasakoja, kad kai šv. Joną Nepomuką numetė nuo Karlovo tilto į Vltavos upę, toje vietoje pasirodė penkiakampė karūna. Remiantis šia legenda ant Zelena Hora išdygo penkiakampė bažnyčia skirta pagerbti Nepomuką. Priminimų apie Nepomuką išsimėtę daug kur, kaip ne kaip tai Čekijos globėjas, tačiau ši bažnyčia viena rimtesnių, net įtraukta į UNESCO sąrašus. Beje priminimą apie Nepomuką turime ir Lietuvoje, o tiksliau Trakuose, kur stovi koplytėlė jam.
Paskutinis dienos akcentas – Perštejn pilis. Be abejo parkavimas pilies papėdėje mokamas, tačiau mes sėkmingai susiradome kur numesti ratus Nedvedice miestelyje. Ši pilis man pasirodė labai gyva ir su charakteriu, šiek tiek romantikos, šiek tiek paslapties na ir šiek tiek Drakulos kvapo, nes čia buvo filmuotas „Van Helsing“. Prie kasos vėl šiek tiek iššūkių su anglų kalba. Pagaliau, sumokėję 50CZK, gavome galimybę aplankyti pilies kiemą. Beje nuo šalimais esančio bokšto griuvėsių atsiveria puiki pilies panorama, tad jo praleisti negalima.
Dieną uždarome ir sukam į nakvynės vietą, kurioje mane maloniai nustebina rasta tikrų tikriausia vonia. Šios dienos pamoka: Vanilinė kola – feee. Chebra, patarimas… Jūs arba grąžinate kokainą į receptūrą arba nekišat nagų.
Kitą dieną Pamotės bedugnę (Propast Macocha) pasiekėme prieš 12val. Tai buvo stipriai per vėlu, nes bilietų tą dieną jau nebuvo. Parkavimo bilietus pardavinėjanti mergaitė patikino, kad atvykus ryte, bilietų visada būna. Kitam kartui žinosime. Sukame savo ratus ir legendas, kaip pamotė čia įmetė posūnį, bursime kitą kartą.
Vietoj to nusprendėme aplankyti ne tokią turistinę vietą – Boskovice pilį. Su parkavimu absoliučiai jokių problemų. 70CZK ir tu jau laipioji pilies griuvėsiais. Įdomi pilies pavadinimo kilmė. Savininkas kelis metus niekaip negalėjo sugalvoti pavadinimo savo piliai. Viena diena jis vaikščiojo iš vieno kambario į kitą ir susitrenkė kojos nykštį į slenkstį. Nusikeikęs, kad niekad daugiau nevaikščios basomis, pagalvojo kad tai neblogai skamba. Bosko – basomis, Vice – niekada. Myliu griuvėsius ir dar labiau myliu, kai jų nereikia dalintis su dar 100 turistų. Godi aš.
Prieš atsisveikinant su baltarusiais Prahoje, jie mūsų užklausė: „Ar žinote kas įdomaus yra Brno…? Ogi nieko“. Sutinku su jais. Pats Brno miestas manęs neužkabino, tad jį praleidžiame. Metas ieškoti maisto. Tam tikslui sukame į Olomouc. Jame yra restoranas juokingu pavadinimu Šnyt. Just because I don‘t give a Šnyt 🙂 Kiaulienos pažandė tirpsta burnoje, nors bulvių košė ryškiai iš pakelio ir kaip gi be vietoje verdamo alaus ir būtinai su padėkliuku po bokalu, nes kitaip būsi iš kabako išgrūstas. Šitą taisyklę čekai priima labai rimtai ir be jokių išimčių.
Pasistiprinę iškišam nosis į gatvę ir mus pasitinka UNESCO paveldas – pati įspūdingiausia maro kolona. Ši šv. Trejybės kolona tai priminimas apie Moravijoje siaubusį marą. Prie jos dirbo daug menininkų, kurie į koloną sukėlė turbūt visus jiems žinomus šventuosius įskaitant Kirilą su Metodijumi bei patį Joną Nepomuką. Visai čia pat tiksi dar vienas astronominis laikrodis, gal tik šiek tiek kuklesnis nei Prahos. Tiesa jo pamatyti mums nepavyko, nes panašu jį nusprendė atrestauruoti.
Ostrava, kur apsistojome nakvynei, garsėja savo pramoniniais rajonais. Paliekame plieno ir anglies gamyklas kitam kartui. Ryt laukia trijų IKEA diena: Ostrava, Krokuva, Lodzė. Metas truputį pasishopinti.
Iš šio keliones parsivežu dvi dainas:
Pirma Jožin z bažin. Prieš skambinant egzorcistui paaiškinu: Metallica išskirtinis bruožas tapęs sena tradicija per koncertą atlikti vieną vietinę dainą. Norvegijoje „Take on me“, Švedijoje „Dancing queen“. Šitie lengvi, nes angliškai. Mažas iššūkis Vokeitijoje – Rammstein „Engel“. Susitvarkė neblogai. Ir man nostalgijas kelianti daina Rusijoje Виктор Цой – Группа Крови. Čia manau jiems buvo sudėtingiausia, nes dar ir kirilicą reikia išsišifruoti. Bet dainavo visas stadionas. Na, o Čekijoje pasiklausėme kaip ant Metallica gitarų skamba Jožin z bažin.
Antras truputį rimtesnis kūrinys yra iš Tata Bojs – Usínací: