Pamažu grįždinėjame link namų. Kojas pramankštinti sustojame Geilo miestelyje. Geilo pagrindinė pažiba – vietinės Rumšiškės, vadinamos Geilojordet. Žavių medinių namelių su apžėlusiais stogais prisižiūrėjome apsčiai, tad renkamės kitą kojų mankštos vietą – Huldreskogen, dar vadinamas Pasakų mišku. Tai mažas miškelis su maža fotoparoda apie Norvegijos mitines būtybes, fokusuojantis pagrinde į miško dvasią Huldrą. Na juk ne veltui Huldreskogen vadinasi.
Huldros yra labai įdomios ir paslaptingos būtybės, kurios dažnai vaizduojamos kaip gražios moterys su gėlių vainiku ant galvos. Tačiau jos turi vieną išskirtinį bruožą – gyvūno uodegą, dažniausiai karvės arba lapės. Jos vardas kilęs iš žodžio, reiškiančio „paslėpta“ arba „slapta“. Huldros gali būti draugiškos ir padedančios, bet taip pat gali būti pavojingos, jei su jomis elgiamasi nepagarbiai. Huldra taikiniai dažniausiai jauni vyrai. Ji jiems padeda: angliakasiams padeda prižiūrėti ugnį, kad naktį neišblėstų, piemenims padeda ganyti gyvulius. Tačiau jei elgsiesi su ja netinkamai, ji gali paklaidinti tave miške. Huldra užsiima ir jaunų vyrų viliojimu. Visgi jei Huldra įsimyli žmogų ir už jo išteka, ji netenka savo uodegos. Taip kad atsargiai su nepažįstamomis moterimis Norvegijos miškuose – niekada nežinai, kas slepiasi po ta žavia išvaizda. Jūs galite tapti jos naujausiu „projektu”.
Artėja pietų metas ir mes stojame kitai pertraukėlei. Nore medinė bažnyčia (Nore stavkirke) yra viena iš seniausių ir geriausiai išsilaikiusių medinių bažnyčių Norvegijoje. Pastatyta apie 1167 metus, ši bažnyčia yra vyresnė už jūsų močiutės receptų knygą ir net už patį Kolumbą. Kai ši bažnyčia buvo statoma, Kolumbas dar net nebuvo gimęs, o Amerika buvo tik vikingų paslaptis, apie kurią jie šnabždėjosi prie alaus bokalo.
Įsivaizduokite tuos viduramžių meistrus: „Gerai, vyrai, mes neturime kranų, kompiuterių ar net tinkamų įrankių. Bet mes turime daug medžio, dar daugiau užsispyrimo ir šiek tiek midaus įkvėpimui. Statom bažnyčią, kuri stovės 900 metų!”
Jei jums dar negana istorijos ir architektūros, už 20 minučių kelio yra Uvdal bažnytėlė. Ji yra lyg Nore stavkirke jaunesnė sesuo – truputį mažesnė, bet ne mažiau įspūdinga.
Taigi, mūsų kelionė artėja prie pabaigos, bet prisiminimai apie Norvegijos gamtos stebuklus, paslaptingas miško dvasias ir amžius atlaikančią architektūrą išliks ilgam. Ir kas žino – galbūt kitą kartą, kai vaikščiosite po Norvegijos miškus, atidžiau pažvelgsite į gražias moteris.
