Paskutinę atostogų dieną, metas aplankyti vietas kodėl Kipras Kipru vadinamas. Taikiklis ant vario kasyklų. Mes važiuojame į Mitsero kaimelį. Atsukime laiką truputį atgal. Gal net ne truputį. Kažkur 90 milijonų metų atgal, kuomet Kipro sala dar tik pradėjo formuotis senajame Tetijos vandenyne. Dėl aktyvių vulkaninių reiškinių, slėgio ir karštos temperatūros susidarė dideli vario klodai. Ir ne tik vario, Kipre taip pat buvo kasamas auksas bei piritas (kvailių auksas). Pirito klodai dažnai būdavo užuomina kad ir aukso gysla kažkur netoliese.
Kai dabartiniai Troodo kalnai iškilo virš vandens lygio nutiko oksidacija ir šauniems vyrukams kalnakasiams nebūdavo labai sudėtinga atskirti, kur reikėtų besti savo kirtiklį: graži kalnų spalva išduodavo vario atsargas. Tada belikdavo kišenėje susirasti dinamito lazdelę, sutrupintus akmenų luitus sumalti ir atskirti varį iš tos krūvos. Tada ateidavo metas pakurti BBQ, kad atskirtos dalelės susilydytų. Vienam kilogramui vario išgauti, reikėdavo 300kg medžio anglies. Tam gerai pasitarnavo Toodo miškai. Kas nori dar grynesnio vario, galima įdarbinti elektrošoką.
O dabar apie lankytinus objektus aplink Mitsero miestelį. Rytiniame miestelio šone galima rasti žaliąjį Mitsero ežerą. Žalia ežerėlio spalva nebuvo tokia įspūdinga. Anksčiau mes buvome sustoję prie Sha (arba Sia pagal viduramžių žemėlapius arba Ossia pagal kipriečių dialektą) raudonojo ežero, va ten tai spalva. Tačiau žaliojo Mitsero ežero spalvoti krantai šiek tiek pataisė situaciją.
Mitsero raudonajį ežerą praleidome dėl kelių priežasčių. Pirma buvome jau aplankę Sha raudonąjį ežerą. Antra matėsi, kad ten dirba ekskavatoriai, tad nežinia kiek mums būtų leidę ten blaškytis. Trečią priežastį įvardinsiu jau po kelių pastraipų. Kam norisi dar daugiau raudonųjų ežerų Analiontas taip pat jūsų paslaugoms. Visi trys išsimėtę ne tokiu jau ir dideliu atstumu vienas nuo kito. Kam trūksta buvusiose kasyklose susiformavusių ežerėlių, gali pasiserviruoti dar ir Memi ežeriuku.
O mes važiuojame prie pagrindinio šios dienos kaltininko – Mitsero kasyklos šachtų. Kažkada ši kasykla patenkindavo kone visos Romos imperijos vario poreikį. Tada miestas klestėjo. Dabar kasyklos uždarytos ir tik trumpas kvailių aukso kasybos žybsnis pagyvino apylinkes. Ne kasdieninė vieta. Čia tau ne pliažai ir kokteiliai su skėtukais.
Pirmiausiai einame apžiūrėti kalne esantį tunelį. Pradžioje sutvitintas sijomis ir betonu vėliau tunelis pereina į tiesiog paprastas akmenines sienas. Be žibintuvėlio čia niekaip. Vėliau tunelis šakojasi, tačiau giliau kišti nosis jau nesinorėjo. Vaiduokliška vieta. Lendame į dienos šviesą, nes dar oj yra čia ką apžiūrėti. Iš plytų sumūrita stovi buvisi variklių patalpa, o šalia jo išsitempęs visos šios vietos akcentas – aprūdijęs liftas, pastatytas tiesiai virš dar vienos tik šį karta vertikalios šachtos. Išlikęs bokštelis į viršų, liftai, bėgiai vagonėliams ir silosai vagonėlių atvežtai produkcijai saugoti, kuri po to buvo išpilstoma apačioje atvažiavusiems sunkvežimiams.
Neeilinė ši vieta yra ir dėl dar vienos priežasties. Mitsero miestelis kažkada klestėjęs dabar vos 700 gyventojų. Viena parduotuvė, viena mokykla ir viena bažnyčia. Viskas… Tada nutiko 2019 pavasario potvynis, plovęs visą regioną ir plovęs viską nuo širdies. Jam praėjus, prie Mitsero geležinio monstro atvyko tokie patys nepliažiniai turistai kaip ir mes, žvilgtelėjo šachta žemyn – skirtingai nei mums ji buvo pilna vandens, kuris iškėlė į paviršių daug šiukšlių. Žvilgtelėjo turistai atidžiau į tuos celofaninius ritinius ir pamatė iš ten kyšant žmogaus pėdą. Va čia tai atostogos. Tai buvo jauna moteris iš Filipinų, o tada pasipylė ir kiti kūnai. Trys lagaminai rasti minėtame Mitsero raudonajame ežere, dar vienas kūnas Memi. Pristatau jums pirmąjį Kipro serijinį žudiką – Nikos Metaxas ponios ir ponai. Buvęs karininkas. Vadovybe būtų viską gražiai užglaisčiusi, jei ne tas nelemtas potvynis. Dabar Mitsero kaimelis garsus ne tik dėl savo kasyklų iš Bronzos amžiaus.
Kam kasyklų dar negana tarp Žaliojo Mitsero ežero ir šios vietos įsitaisiusi ir buvusi aukso kasykla, netoli Rodanos (Ῥοδανός) gatvės. Ko ko, bet kasyklų šiame regione tikrai netrūksta.
Prieš kabinant batus ant vinies keli paskutiniai pastebėjimai. Degalų kainos Kipre žemesnės. Lietuvoje šiuo metu degalai kainuoja apie 1,6, Kipro pietinėje pusėje 1,4eur, o šiaurinėje tik 1eur. Šiaurinėje ir cigaretės už juokingas kainas. Koks tas Kipras? Šis pietvakarinis ES kampas geografiškai arčiau Azijos, tačiau kultūriškai arčiau Europos ir šita tautų kryžkelė galiausiai ir privedė prie Jungtinių tautų buferinės zonos, kaip kokio rando išsitempusio per visą Kiprą. Ką daryčiau kitaip, jei vėl važiuočiau į Kiprą? Imčiau 2dienas Aja Napoje, 2dienas Šiaurės Kipre, 2dienas Pafose ir 2dienas Limasolyje. Ir pasiimčiau anglišką elektros kištuką. Kelionė į Romą paskatino pažiūrėti Ridley Scott Gladiatorių. Sekame Ridley Scott pėdsakais ir į žiūrėtinų filmų sąrašą įsitraukiame Dangaus karalystę apie Gajų de Lusinjaną. Tai tiek šiam kartui.
