Šį rytą buvome pasaulio pakrašty. Taip taip nusibeldėme ir iki ten. Verdens Ende garsus savo senoviniu švyturiu, pastatytu 1934m. Parkavimas mokamas, bet jei easte netoliese gal ir verta prasukti. Vien dėl dramatiško pavadinimo. Juk ne kasdien galite pasigirti stovėję ant žemės krašto (na, nebent priklausote plokščiažemininkams). Tačiau pagrindinė šios dienos tema yra Midgardas.
Netoliese esančiame Sandefjord miestelyje galima ir vėl nusikelti į vikingų laikus. Čia ant Gokstad kalvos buvo atkastas didžiausias kada nors rastas vikingų ilgalaivis. Spėjama, kad tai buvo galingo vikingų vado įkapės. Be laivo čia dar buvo rasta:
- 12 arklių. Nes tikrai vieno neužteks. Vienas žirgas pomirtiniame pasaulyje – tas pats, kas dviratis greitkelyje
- 6 šunys (nes reikia pasiruošti pomirtiniam medžioklės sezonui)
- Povas (nes ir Valhaloje reikia atrodyti stilingai),
- Žaidimų lenta Hnefatafl (nes amžinybė be stalo žaidimų būtų nuobodi)
- 3 mažesni laivai (kad flotilė neatrodytų per daug liūdnai)
Vargšas archeologas, kuriam reikėjo visa tai sukataloguoti.
1893 m. Gokstado laivo replika, pavadinta „Viking“(labai originalu, ką ir besakyti), sėkmingai perplaukė Atlanto vandenyną, parodydama vikingų laivų jūrinį pajėgumą. Be gražios istorijos čia daugiau nėra kas veikti, tad mes vietoj šios sukame pasižiūrėti kaip atrodo Midgardas. Ne tas plačiaja pasme, o vikingų centras prisišliejęs prie dar vienų pilkapių šalia Horten miestelio. Pačiupinėsime vikingus iš kitos pusės. Prisisekite diržus, užsimaukšlinkite šalmą su ragais, susiraskite ryžą barzdą, išsimozokite aglimi veidą ir pradedame: eisime ieškoti Valhalos.
Vikingai ir Norvegija kaip Velykos ir margučiai, kaip kūjis ir pjautuvas, kaip Malderis ir Skali kaip cola ir viskis. Esmę manau supratote. Vikingai išmaišė pusę pasaulio nuo Bagdado rytuose iki Šiaurės Amerikos vakaruose. Buvo atvykę ir iki Lietuvos. Linkėjimai Skuodui, o tiksliau Apuolei. Nuolatinės gyvenvietės greičiausiai mūsų žemėse neturėjo, bet prekybinius ryšius pavadintus “Gintaro kelias” tikrai taip. Užpultieji kuršiai vėliau patys įsijungė berserkerio režimą ir karšė kailius anapus Baltijos.
Pagal vikingų mitologiją visa ko centras yra šventasis uosis Igdrasilas. Medis turi devynias šakas, saugančias devynis pasaulius (Asgardas, Jotunheimas, Niflheimas, Midgardas, Vanaheimas, Alfheimas, Svartalfheimas, Muspelheimas ir pats Helheimas). Neblogas daugiabutis. Medžio viršuje tupi erelis, apsivyniojes šaknis lindi slibinas ir dar ten kažkur makaluojasi voverė, ožka ir keturi elniai. Žodžiu veiksmo netrūksta. Manau Igdrasilas tik ir laukia ragnaroko, kad visi nuo jo atsiknistų.
Dar graži legenda, kad šiaurės pašvaistė tai iš tiesų tiltas tarp Midgardo (žemės) ir dievų buveinės Asgardo. Kas matęs Marvel filmus Odino, Frigos, Toro, Helos ir Lokio vardai girdėti. Net nežinau ar noriu kabinti senuosius dievus, nes ten tiek visko pilna, kad net ir Lokis koją nusilaužtų.
Borre kapinynas yra viena iš svarbiausių vikingų laikotarpio archeologinių vietų Norvegijoje. Jame yra apie 30 didelių laidojimo piliakalnių, kurie buvo naudojami kaip vikingų vadų ir kitų svarbių asmenų kapai. Šie piliakalniai yra išdėstyti linijomis ir grupėmis, kas rodo tam tikrą socialinę struktūrą ir hierarchiją.
Vikingų visuomenę sudarė trys luomai: tralai, karlai ir jarlai. Tralai buvo vergų atitikmuo. Jie turėjo mažiau teisių nei vikingų laivo irklai. Karlai – laisvieji valstiečiai, o jarlai vikingų grietinėlė. Jie valgė geriausią maistą, gėrė stipriausią midų ir turėjo gražiausias barzdas.
Vikingai padare didelę įtaką Europai statydami ir plėšdami , prekiaudami ir plėšdami, tyrinėdami ir plėšdami, keliaudami ir plėšdami. Žodžiu buvo daug plėšimų. Tačiau ką jie veikė tarpuose tarp plėšimų? Vikingai pridėjo ranką prie Dublino, Korko įkūrimo. Jorkas kažkada buvo Vikingų sostinė anglų pašonėje. Kentėjo praktiškai visi anglosaksai, praslydo tik Veseksas. Normandija (northman) taip pat vikingų palikimas. Net pačiam pavadinime tai užkoduota (northman).
Vikingų įtaka anglosaksų kultūrai didelė. Net agliškosios savaitės dienos pavadintos pagal vikingų dievus. Thursday anksčiau buvo Thorsday, o Friday reiškia Frigės (Frigg or Freyja) diena. Tuesday tai Tiw arba Tyr, Wednesday – Woden tai kitas Odino pavadinimas. Viena išimtis yra saturday pavadinta pagal dievo Saturno garbei
Ir ne tik anglosaksų kultūroje vikingai paliko savo įspaudą. Bizantijos imperatorius samdė vikingus kaip asmens sargybinius. Turbūt vienas tokių sargybinių net paliko grafiti ant Sofijos soboro (Hagia Sophia) užrašęs „Čia buvo Tyčka ir Mečka“. Na gal labiau „Halfdan išraižė šias runas“, bet kaip matote tradicijos nemiršta iki šių dienų. Vikingai be žuvies, medaus, odos prekiavo jūros vėplių iltimis ir net gi narvalų ragais. Taip manoma kilo mitas kad vienaragiai egzistuoja.
O dabar apie svarbiausius Norvegijos vikingus. Ragnarą Lodbroką ir Lagertą paliksiu mūsų kelionės vakarams, kuomet po ilgos dienos įsijungdavome Netflix. Rollo manoma kilęs iš Norvegijos, gal kitoje kelionėje aplankysime vietas Norvegijoje, susijusias su juo ir pakalbėsime apie Normandiją. Dar buvo Haraldas Gražiaplaukis, apie jį užsiminiau jau anksčiau. Kiti svarbūs norvegų vikingai tai Eirikas Rudasis, kuris atrado Grenlandiją, o jo sūnus Leif Erikson – Šiaurės Ameriką. Obuolys nuo obels, taip sakant…
Mitgardas (muziejus jau) gali pasigirti atkurtu vikingų namu. Tai tarsi laiko mašina į praeitį. Čia galima pajusti, kaip gyveno vikingai: pasėdėti didžiojoje salėje ir išbandyti jarlo krėslą, pavelti vilnos, o lauke pašaudyti iš lanko. Vikingų era – tai laikotarpis, kai barzdos buvo ilgos, kelionės – dar ilgesnės, o istorijos apie žygdarbius – ilgiausios.
Daug dar būtų galima pasakoti apie vikingus, bet turime judėti toliau. Midgardas liek amums už nugarų. Sumokame 300 NOK ir šokame į keltą, plaukiantį į Moss. Kitame krante mūsų laukia istorija jau iš XIXa. – laikotarpio, kai vikingai tapo muziejų eksponatais, o ne kaimynų siaubu.