Limasol arba Lemesos apylinkės šiandienos meniu, tačiau pradėkime nuo klausimo kaip sužavėti moterį. Galima dovanoti gėlės, saldainių dėžutes, kailinius, auskarus su briliantais. Kažkas net vynuogynus dovanoja. O kaip jums variantas, kai meilės vardan yra padovanojama sala?
Romos respublikos vienas iš lyderių Markas Antonijus padovanojo Kipro salą Kleopatrai. Na ne tik iš meilės, bet ir norėdamas sustipinti jos paramą politiniuose žaidimuose. Politiniuose žaidimuose tai tik dar labiau užkaitino atmosferą, kas privedė prie Kleopatros ir Marko Antonijaus laivyno sutriuškinimo, ko pasėkoje abu įsimylėjėliai nusižudė. Tai gal labiau ir iš meilės. Nors tai ne pagrindinė priežastis, kodėl Kipras vadinamas meilės sala. Prie pagrindinės priežasties mes stovėjome šiandien. Vieta, kur anot legendos iš jūros putų gimė Afroditė. Kaip atsirado tos putos praleisiu, nes tai sugadins gražią istoriją. Afroditė žavėjo visus tiek dievų tiek gyvųjų tarpe. Ji buvo garbinama dėl moteriškojo grožio bei elegancijos. Tiesa turėjo ji ir savo ne tokią žavią pusę. Sakoma, kad ji buvo aikštinga ir kaprizinga deivė, dažnai pavyduliavo ir kerštavo, jei kas stodavo jai skersai kelio kaip tarkim Psichė. Jau nekalbu apie visas melodramas besisukusias aplink ją ir Arėją.
Taigi stovėjome mes prie Afroditės akmens. Originalus šios vietos pavadinimas Petra tou Romiou, kas reiškia Graikų akmuo. Tai nuoroda į kitą legendą, kuomet jau trumpai minėtas Digenis Akritas atsinešė čia didžiulius akmenų luitus, kovai prieš saracėnus. Dar viena legenda byloja, kad tas kas apiplauks aplink šį akmenį bus amžinai gražus, sužinos pasaulio paslaptis arba išpildys savo norus. Na esmę supratote. Matyt todėl šitame paplūdimyje visur pridėliota ženklų, kad maudykitės patys įvertinę rizikas. Ne pro šalį pasivaikščioti po paplūdimį. Tiek į kairę nuo Afroditės akmens, tiek į dešinę. Dar vienas iš taškų nužvelgti akmenų panoramą yra per Kostas Tsoclis meno instaliacijas. Bet kuriuo atveju: love is in the air.
O dabar keliamės prie baltųjų uolų – Cape Aspro. Pirmas bandymas nepavyko, nes prasidėjo lietus. Vietomis takelis itin išsiaurėja, kad net prireikia virvių, o po tavimi 100m skardis, tad paslysti būtų menki juokai. Grįžome kitą dieną. Po žygio sutarėme kad tai gražiausias turėtas žygis šios kelionės metu. Baltos uolos atrodo įspūdingai. Kadangi tai linijinis maršrutas, eini kiek norisi. Patys ištvermingiausi gali pasiekti nuošalų paplūdimį, tad maršrutas gaunasi maždaug taip: pradedi nuo paplūdimio, persiverti per skardžių atbrailas ir vėl baigi paplūdimyje ir tada atgalios. Mus labiau viliojo pačios viršūnės nei paplūdimiai tad ties jomis ir sukomės atgal. Yra ir kitų maršruto alternatyvų, tarkim nuo Pissouri miestelio, tačiau manau kad mūsų pasirinktas maršrutas optimaliausias tarp įdėtų pastangų, laiko ir panoramų, kurias gauni.
Išalkus rekomenduoju pavalgyti čia . Pravėrus duris tave pasitinka „welcome home“ pasveikinimas, židinys lietingą dieną ir didelės porcijos. Ilgai dūsavau prie savo stifado, kol įveikiau, bet širdis kraujavo palikti, nes buvo be galo skanu.