Šiandien ir vėl grįžtame prie krioklių. Šiek tiek pačiupinėsime Hardangervidda nacionalinį parką. Tai didžiausias nacionalinis parkas Norvegijoje, kuris glaudžia vieną didžiausių laukinių šiaurės elnių bandą pasaulyje. Važiuojame ieškoti elnių. Ir taip mes atsiduriame Kinsarvik miestelyje.
Čia pasirinkimui yra du žygiai. Dronningstien, dar vadinamas Karalienės Sonjos panoraminiu taku, nes sakoma, kad tai vienas iš mėgstamiausių Norvegijos karalienės žygių. Šio maršruto ilgis apie 16km (apie 8h) ir daugiausiai keliaujama kalnų viršūnėmis, kur atsiveria gražios fjordo panoramos ir jau minėtas Folgefonna ledynas anapus fjordo, o po kojomis prasideda kriokliai, kuriuos visa savo galybe galima pamatyti einant Husedalen slėniu.
Husedalen slėnį mes ir pasirinkome. Parkavimas šį kartą nemokamas, tačiau laisvų vietų parkuotis ne itin daug. Maršrute mūsų laukė keturi kriokliai: Tveitafossen, Nyastølfossen, Nykkjesøyfossen ir Sotefossen. Mes atkulniavome iki Nykkjesøyfossen ir tik iš toli pamojavome Sotefossen.
Galimi du žygiavimo variantai. Pirmas eiti visai šalia upės krašto, taip save apsidovanojant krioklių vaizdeliais iš itin arti. Tačiau pats takas nėra iš paprastųjų. Apylinkės itin drėgnos ir visur čiurlena mažučiai upeliukai. Sunkaisi net ir iš akmenų masyvų, o tuos stačius akmenų masyvus reikia kažkaip įveikti. Šį kartą, skirtingai nuo Kjerag, grandinių niekas neparuošė. Žymėjimas tai atsiranda tai dingsta, lyg žaistų slėpynių su keliautojais. Žodžiu iššūkių yra.
Kam tinka pasigrožėti kriokliais ir iš toliau gali rinktis ėjimą žvyrkeliu. Jis pasibaigia netoli Nykkjesøyfossen. Mano kuklia nuomone, optimaliausia kilti į viršų kaprizingesniu keliu, o leistis žvyrkeliu. Taip ir gerai paroposite, ir kojos liks sveikos.
Hardangervidda paliekame, bet pala, su kriokliais mes dar nebaigėme! Grįžę iki mašinos, vakarą patraukiame užbaigti dieną prie Vøringsfossen. Paskutiniai kilometrai iki šio krioklio itin įdomūs, nes sukiesi kalno tunelyje ratu lyg daugiaaukštėje parkavimo aikštelėje ir, pradėjęs žemai, išlendi ant kalno viršūnės.
Mačiau daug tunelių tiek Šveicarijoje, tiek Madeiroje. Norvegijos tuneliai praspjauna visus matytus. Norvegijai priklauso ir ilgiausias tunelis pasaulyje, besidriekiantis 24 km (Lærdalstunnelen), kurtas pasitelkiant psichologus. Jame įrengtos atokvėpio vietos ir skirtingų spalvų apšvietimo atkarpos, kad vairuotojas išliktų budrus.
Negali nesižavėti norvegų išmone ir techniniais sprendimais. Jie, regis, gali prakasti tunelį bet kur ir bet kaip – net ir spirale aukštyn! Tad sukiesi tuo tuneliu aukštyn, o galvoje skamba dviejų garsių norvegų – dramaturgo Henriko Ibseno ir kompozitoriaus Edvardo Griego – bendras kūrinys „Peras Giuntas„. Jaučiames kad ir mes įsiveržėme į „Kalno karaliaus” rūmus.
O po žavėti priverčiančių tunelių mūsų laukė dar žavingesnis krioklys. Tiksliau – net du vienoje vietoje. Vøringsfossen yra vienas įspūdingiausių Norvegijos krioklių, o besileidžianti saulė virš Måbødalen slėnio vaizdą tik sustiprino.
Šis krioklys yra žinomas dėl savo įspūdingo 182 metrų aukščio ir galingo vandens srauto. Negalėjome atplėšti akių nuo šio galingo, raibuliuojančio vandens. Atrodo, kad kiekvienas lašas čia krinta su ypatinga jėga ir tikslu. Parkavimo aikštelė didelė, vakarop jau matėme keletą kemperių besiruošiančių nakvynei.
Žiūrėdama nuotraukas ir žinodama, kad tai itin turistinis taškas, galvojau, kad priėjimas irgi bus parketinis. Deja, ne visiškai. Su aukštakulniais nerekomenduoju. Tačiau 2020 metais atidarytas metalinis pėsčiųjų tiltas, suteikiantis galimybę apžiūrėti krioklį iš viršaus, vertas aplodismentų. Norite pamatyti krioklį iš apačios? Irgi galima. Žygis, vedantis į baseiną po kriokliu populiarus, bet gana sudėtingas. Todėl būtinai pasiimkite gerus batus (ten tai jau tikrai be aukštakulnių).
Hardangervidda vaizdingajame kelyje nakvynių vietų daug, vieną tokią mes ir pasirinkome.