Folgefonna parko įžymybė – Bondhusvatnet ežeras. Googlas vėl bandė mus apgauti ir rodė, kadi iki ežero galime privažiuoti, tačiau atsitenkėme į parkavimo aikštelę. Taisyklės tokios pačios kaip prie visų lankomų objektų: nakvynė aikštelėje negalima, nebet identifikuojiesi kaip vietinė pelėda, parkavimo mokestis 100NOK, kurį reikia padaryti tik atvykus.
O tada jau galima pradėti vinguoti iki kalnų ežeriuko. Vingiavimas trunka 2h. Kelias tiesus. Jei norisi daugiau iššūkių galima imti ir kitą ežeriuką Botnavatnet, tačiau jam reiks labiau paprakaituoti.
Bondhusvatnet itin instagraminė vieta, tad net prasčiausias fotografas čia gaus gerų kadrų. Ežeras, apsuptas didingų kalnų, tolumoje šniokščia kriokliai ir matosi ledynai, o viską vainikuoja vieniša valtelė pririšta prie polių.
Kadangi tai parko įžymybė, o kelias paprastas, tai ant pietų čia žmonių jau geras būrys. Tad jei norisi privačiau pabraidyti po skaidrų kalnų ežerėlį, reiktų rinktis mažiau populiarius laikus.
Dar viena regiono puošmena restoranas „Salmon eye“. Norvegų architektūriniai sprendimai itin įspūdingi. Per šia kelionę nepavyko, tačiau kitos kelionės į Norvegiją metu vienas straipsnis bus skirtas Norvegijos viešųjų tualetų architektūrinių sprendimų apžvalgai. Nes net ir tualetai čia tampa turistine atrakcija. O dabar koncentruojamės į restoranų architektūrinius sprendinius. Norvegijos pietuose įsikūręs restoranas „Under“. Jo autentiškumą išduoda ir pats pavadinimas, nes restoranas yra po vandeniu. Ten staliuko reikia laukti pusę metų.
Folgefonna nacionalinio parko pašonėje įsitaisęs „Salmon Eye“ yra dar viena unikali vieta, kurioje susijungia gastronomija ir menas. Įsikūręs plūduriuojančioje meno instaliacijoje. Pats restoranas siūlo nepakartojamą 18 patiekalų degustacinį meniu, kuris atsieis 300eur. Kulinarinė kelionė prasideda nuo elektrinio laivo kelionės iš Rosendalo į šefės Anikos Madsen glėbį, kur jus pasitiks su užkandžiais ir pristatys vakaro meniu. Vėliau jau pačiame restoraną galėsite mėgautis nuostabiais fjordo ir kalnų vaizdais, o jei oras leis, vienas iš patiekalų bus patiektas ant stogo, keptas ant atviros ugnies. Na svarbiausia, kad vakarienė nesibaigtų taip kaip per filmą “Meniu”.
Folgefonna nacionaliniame parke mes šiek tiek užtruksime. Ateina rimti lietūs, tad kelias dienas bazuosimės čia. Traukiame ieškoti nuošalesnės nakvynės vietos ir ją randame. Mūsų baltą žirgą priparkuojame ant skardžio virš ežero, jo apačioje šniokščia Fjellhaugvatn krioklys, o avyčių būriai tilindžiuoja ir kasosi nugaras į kemperio padangas. Tobula vieta chilinti. Kordinatės čia . Danai turi „hygge“, norvegai turi „kos“. Tai va čia mūsų kos.
Folgefonna parkas, atidarytas pačios karalienės Sonjos, turi trečią didžiausią ledyną Norvegijoje ir mano kukliais paskaičiavimais (atliktais ant servetėlės po kelių stiklų viskio) jis patenka į dešimtuką didžiausių Europoje. Vietomis jo storis sieka 300m. Ledynas skirstomas į tris dalis: Nordre Folgefonna, Midtre Folgefonna ir Søndre Folgefonna. Mes bandysim šiek tiek pačiupinėti pastarąjį.
Šio ledyno anonsą matėme važiuodami Odda slėniu, kuomet tarp kalnų viršūnių išsitempęs, tarsi milžiniškas baltas katinas, gulėjo Buarbreen. Pasiekti Buarbreen nėra itin sudėtinga. Žygis pirmyn atgal apie 5h. Tačiau šį žygi paliksime kitoms kelionėms.
Mūsų taikiklyje šį kartą piečiausia ledyno dalis. Užvingiuojame iki Mosevatnet ežero. Paskutinė atkarpa automobiliui itin ekstremali, nes ženklai pasakoja apie 20% įkalnę serpantinais. Giliai įkvėpiame, persižegnojame, kad neužgestume pusiaukelėje ir mes jau prie ežero užtvankos, po kuria viena iš daugelio šiose apylinkėse elektros jėgainių.
Nuo čia toliau tik pėsčiomis. Jei norisi pačiupinėti ledyną galimi du žygiai. Sudėtingas 9h žygis iki Svelgabreen arba lengvesnis 7h žygis iki Mosevatnet liežuvio. Mosevatnet matosi jau ir nuo parkavimo aikštelės. Po kelių dienų ištisinio lietaus, debesys prasisklaido ir ledynas mums pasirodo visu gražumu. Nesiruošiame keliauti viso atstumo iki ledyno, tačiau pažygiuoti ir pabuti apsipti kalnų bent kelias valandas progos nepraleidžiame.