Jei norite pajusti jūrinę atradimo dvasią, verta apsilankyti Colomares pilyje – netoli Malagos esančiame Benalmadena miestelyje. Nors iš pirmo žvilgsnio ji atrodo kaip senovinė pilis, iš tiesų tai nėra nei tikra pilis, nei muziejus. Tai paminklas Kristupui Kolumbui (Cristóbal Colón), pastatytas šiuolaikiniu laikotarpiu, tačiau turintis neabejotiną istorinį užtaisą.
Nieko nenustebinsiu kartodama visiems girdėtą istoriją apie atradimą, pakeitusį pasaulio istoriją. Kristupas Kolumbas – nuotykių ištroškęs vizionierius – buvo įsitikinęs, kad galima pasiekti Aziją (ypač turtingąją Indiją ir Kiniją) plaukiant į vakarus. Skirtingai nuo dalies šiuolaikinio jaunimo, jis gerai žinojo, kad Žemė yra ne plokščia o apvali, tačiau nežinojo apie Amerikos žemyną, slypintį jo kelyje.
Tuo metu keliai į rytus buvo pavojingi – Osmanų imperija blokavo tradicinius prekybos maršrutus, o kelionės aplink Afriką buvo ilgos ir sudėtingos. Kolumbas savo idėją pristatė įvairių šalių valdovams, bet visur susidūrė su atmetimu. Portugalija, Genuja ir Venecija skeptiškai žiūrėjo į jo projektą, laikydami jį pernelyg rizikingu ir nerealiu.
Po metų įtikinėjimų, ispanų valdovai, Karalienė Izabelė I Kastilietė ir Karalius Ferdinandas II Aragonietis, galiausiai sutiko finansuoti ekspediciją. Kolumbo įtikinėjimo įgūdžiai ir pažadas, kad kelionė atneš didžiulius turtus ir šlovę, padėjo jam užsitikrinti paramą. Jie parūpino tris nedidelius laivus: Santa María, Pinta ir Niña.
Laivai nebuvo dideli, tačiau buvo tinkami Atlanto vandenynui. Jie buvo pripildyti maisto, vandens, drabužių ir ginklų, taip pat mainų prekių – stiklo karoliukų ir metalo dirbinių, skirtų prekybai su tariamais Azijos gyventojais.
1492 m. rugpjūčio 3 d. Kolumbo flotilė išplaukė iš Andalūzijos. Po 70 dienų jūroje, spalio 12 d., jie išvydo Bahamų salas, tiksliau – Guanahani salą, kurią Kolumbas pavadino San Salvadoru. Kolumbas, tikėjęsis pasiekti Aziją ir praplėsti prekybos kelius į Indiją, iki pat mirties (1506 m.) nesuprato, kad atrado naują žemyną. Jis buvo įsitikinęs, kad pasiekė Rytų Indijos salas, todėl vietinius gyventojus pavadino indėnais
Šis atradimas pažymėjo Ispanijos kaip pasaulinės imperijos pradžią. Kažkada nuo baltųjų Patagonijos ledynų iki užšalusios Aliaskos buvo Ispanijos valdos – iš viso 35 kolonijos. Ispanijos imperija tapo pirmąja tikrai globalia imperija istorijoje, kur, anot to meto posakio, „saulė niekada nenusileidžia”.
Dauguma kolonistų į Ameriką iškeliavo būtent iš Andalūzijos. Dėl šios priežasties Lotynų Amerikos ispanų kalba ir šiandien išlaiko glaudų ryšį su Andalūzijos dialektu.
Nors užkariavimai, plėšimai ir ligos (manoma, kad per pirmąjį kontakto šimtmetį žuvo iki 90% vietinių gyventojų, daugiausia nuo raupų, tymų ir gripo, su kuriais jų imuninė sistema nebuvo susidūrusi) sugriovė daugelį vietinių civilizacijų (ypač actekų ir inkų imperijas), šis dviejų pasaulių susidūrimas sukėlė precedento neturintį kultūrų, technologijų ir žemės ūkio mainų procesą, vėliau pavadintą Kolumbo mainais. Iš Amerikos į Europą atkeliavo daugybė augalų, pakeitusių Senojo pasaulio mitybą ir ekonomiką:
- Kukurūzai, tapę pagrindiniu maistu daugelyje Europos regionų
- Šokoladas, iš prabangos produkto virtęs kasdienine gardžia preke
- Bulvės, išgelbėjusios Europą nuo dažnų badmečių, o lietuvius įkvėpusios naujai trispalvei geltona-ruda-apskrudusi
- Pomidorai, be kurių šiandien neįsivaizduojama italų virtuvė
- Tabakas, sukūręs naują socialinę kultūrą ir ekonomikos šaką
- Ananasai, moliūgai ir paprika
Į Ameriką buvo atgabenta:
- Ratai ir vežimai, revoliucingai pakeitę transportą
- Galvijai, arkliai ir kiti naminiai gyvuliai
- Kviečiai, cukranendrės ir kavos augalai
- Pažangesnė metalurgija ir ginklų gamybos technologijos
- Rašto sistema ir spausdinimo technologijos
Artėjant 500-ajai Amerikos atradimo sukakčiai (1992 m.), gydytojas ginekologas Esteban Martín užsidegė ambicinga idėja – sukurti išskirtinį paminklą Kristupui Kolumbui. Jis svajojo plačiai – 1500 kv. m. Benalmadena kompleksas turėjo atspindėti ne tik Kolumbo laivų kelionę, bet ir istorinio atradimo didybę.
Nors ir nebūdamas profesionalus architektas, Esteban Martín, vedamas aistros menui ir istorijai, pats suprojektavo ir pradėjo statyti šį įstabų kūrinį ant savo žemės sklypo Benalmadena miestelyje. Paminklo architektūroje atsispindi:
- Bizantijos stiliaus elementai
- Gotikos architektūros įtaka
- Kolumbo laivų formos
- Krikščioniški simboliai
- Navigacijos instrumentų motyvai
Paminklo statybos prasidėjo 1987 metais ir užtruko septynerius metus. Dėl finansinių sunkumų darbai buvo laikinai sustabdyti, tačiau Estebano šeima, gerbdama jo atminimą ir viziją, po jo mirties užbaigė projektą. Šiandien Benalmadena garsinantis statinys pripažįstamas kaip didžiausias pasaulyje paminklas, skirtas Kristupui Kolumbui ir Amerikos atradimui.
Praktinė informacija lankytojams:
- Įėjimo kaina: 3 EUR
- Yra nemokamos parkavimo vietos automobiliams
- Instagraminės nuotraukos garantuotos
